Kalbėdami apie kompiuterinius žaidimus mokytojai ir tėvai dažniausiai juos sieja tik su laiko ir pinigų švaistymu, sveikatos gadinimu bei prastais pažymiais. Nors toks požiūris ir nėra iš piršto laužtas, tačiau tai tik viena (labai radikali) medalio pusė. 

Dažniausiai diskusijose apie game’inimą pritrūksta teigiamų šio laisvalaikio praleidimo būdo aspektų, todėl pristatome jums 5 argumentus, kaip ši veikla gali padėti jauniems žmonėms.

1. Gali padidinti pilkosios medžiagos kiekį smegenyse

Videožaidimai iš tikrųjų yra puiki smegenų treniruotė, užsimaskavusi kaip pramoga. Tyrimais įrodyta, kad reguliarus laiko praleidimas prie žaidimų gali padidinti galvos smegenų pilkosios medžiagos kiekį ir pagerinti smegenų gebėjimą sudaryti sinapsines jungtis. 

Pastaba. Pilkoji medžiaga yra siejama su atmintimi, prisiminimais ir gebėjimu greitai orientuotis.

2. Vysto socialinius įgūdžius

Taip, tai tiesa! Nors ir stereotipiškai kompiuterinių žaidimų mėgėją įsivaizduojame kaip drovų, žaidimus naudojantį kaip būdą atsiriboti nuo aplinkinių, tačiau statistinis žaidėjas visai ne toks! Tyrimai vaikų grupėse rodo, kad tie, kurie žaidžia, dažniausiai geba lengviau užmegzti naujas draugystes ir jas išlaikyti. To priežastis – kompiuteriniuose žaidimuose dažnai pasitaikančios užduotys, kuriose reikia kooperuotis ir komandiškai siekti bendro tikslo.

3. Tobulina problemų sprendimo įgūdžius

Atviro pasaulio misijomis pagrįsti skirtingo sudėtingumo lygių žaidimai yra lyg sukti galvosūkiai, kuriuos išspręsti užtrunka nemažai valandų. Neretai sprendimas priklauso nuo pačio žaidėjo praeities veiksmų, todėl reikia prisitaikyti ir mąstyti retrospektyviai. Mokymasis mąstyti situacijai keičiantis ir planuoti tolimesnius veiksmus spaudžiant laikui yra įgūdis, kuris naudingas ir realiame gyvenime. Vienas ilgus metus trukęs tyrimas 2013 metais patvirtino, kad vaikai, kurie leidžia laiką prie videožaidimų, demonstruoja geresnius problemų sprendimo įgūdžius, o taip pat – aukštesnius pažymius mokykloje.

4. Gerina psichinę sveikatą

Tyrimais įrodyta, kad žaidimai gerina bendrą žmogaus savijautą, kelia nuotaiką ir padeda lengviau susidoroti su stresu. Koreliacija tarp videožaidimų ir streso mažėjimo buvo užfiksuota daugybėje tyrinėjimų, dėl to jie jau daugiau nei dešimtmetį naudojami psichoterapijoje.

5. Ugdo stabilumą ir pastovumą

Videožaidimuose žmogus norėdamas laimėti nenustoja stengtis, mokytis iš klaidų, progresuoti, kol galiausiai pasiekia tikslą. Dėl šios priežasties, mokslininkai teigia, kad žaidimai gali išmokyti pasitikėjimo savimi ir pasiryžimo dirbti tikslo link, kiekvieną klaidą suvokiant kaip dar vieną galimybę išmokti kažko naujo.

Summa summarum

Videožaidimų poveikio žmonėms tyrinėjimas (kaip ir patys videožaidimai) yra pakankamai nauja sritis. Dar daugybė tyrimų turi būti atlikti, kad šis laisvalaikio praleidimo būdas būtų visiškai išnarpliotas. Dabar jau aišku tai, jog ši veikla neretai nurašoma kaip žalinga, tačiau dažnai nesusimąstoma apie privalumus ir teigiamą žaidimų pusę.

Svarbiausia žaisti ribojant valandų skaičių, tinkamai pasirenkant žaidimų draugus ir, žinoma, pačius žaidimus.

BE TO! Norime pranešti, jog 1–4 klasių moksleiviams siūlome galimybę žinias, įgytas Digiklasės anglų kalbos ir matematikos pamokose, įtvirtinti žaidžiant kompiuterinį žaidimą „Minecraft“. Juk geriausiai informaciją įsisaviname tuomet, kai ji pateikiama įdomiai ir interaktyviai. 🥳